- puikė
- pui̇̃kis, pui̇̃kė dkt. Zui̇̃kis pui̇̃kis, zui̇̃kė pui̇̃kė.
.
puikė
Look at other dictionaries:
puikė — puĩkė sf. (2) 1. LsB283 puikumas, išdidumas, pasipūtimas: Ji žmona be jokios puĩkės Alk. Įsiteik jo bajoriškai puikei rš. Iš tos puĩkės pati nežino, kaip vaikščioti Rdm. Skolose paskendę ir į puĩkę pasikėlę Gs. Norėjo puikėn pasikelt MP269.… … Dictionary of the Lithuanian Language
puikėti — puikėti, ėja, ėjo intr. 1. DŽ gražėti. 2. būti puikiam, išdidžiam: Tartum nėra kam puikėt, o, matai, vis tiek pučias Sb. puikėti; įpuikėti; išpuikėti; prapuikėti … Dictionary of the Lithuanian Language
puikėjimas — dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
puikėti — vksm … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
puikėtinas — puikėtinas, a adj. (1) su puikėmis, žiedais: Medžiūse kauliniūse [vaisinės šakelės] vadinas šakelėms puikėtinosėms S.Dauk … Dictionary of the Lithuanian Language
išmintis — 2 išmintìs sf. (3b) K, FT, Š, ìšmintis (1) Vb, Kp, Km; SD140, R226, M 1. išmanymas, protingumas, gudrybė: O vei, kaip kiek išmintiẽs užaugdami gavom, ir vargeliai su darbeliais jau prasidėjo K.Donel. Žodis „filosofija“ pažodžiui reiškia… … Dictionary of the Lithuanian Language
mirgti — mìrgti, sta ( a), o intr. 1. mirgėti atmušant šviesą: Ant mano mergytės dulkužės dulksta, ant tavo lepūnės puikė tikt mirgsta RD114. Bitelė lingo, perlai mirgo NS12. 2. raibti: Akys mìrgo, kad miego nori J. 3. merkti akimis kam: Mirgu ant ko… … Dictionary of the Lithuanian Language
nueiti — nueĩti 1. intr. H nužingsniuoti (žemyn ar tolyn): Vienas nuėjo žemyn, kitas paliko ant kalno Škn. Ir kad nuėjo nuog kalno, prisakė jiems, kad to niekam nesakytų, ką regėjo Ch1Mr9,9. O nuentiemus nuog kalno insakė jiemus Jėzus DP592. ║… … Dictionary of the Lithuanian Language
puikia — puikià sf. (2) žr. puikė: 1. Nuramdyk jų puikią, nudrausk piktybę MKr40. Bet kad veidą attolinai, tuojaus puikią nužeminai KN32. 2. ppr. pl. K, BŽ274 Mergaitės pašveitalai, puĩkios KI73. Moteriškos puĩkios KII343. Šventadieniškos puĩkios… … Dictionary of the Lithuanian Language
puikinė — sf. ppr. pl. I puikus, gražus daiktas, papuošalas, puikė: Dabar eita škulais sijonais – be puikinių Šts … Dictionary of the Lithuanian Language
